Komandos narių refleksijos

Kamilės Radžiukynaitės refleksija

Darbas privertė pažvelgti į organizacijos komunikacijos planavimą iš kitos pusės ir susipažinti kaip vyksta organizacijos komunikacijos vystymas. Supratau, kad norint pasiekti rezultatą reikia nenustoti laikytis plano net jeigu atrodo, kad rezultatų nėra. Dėl organizacijos aktyvumo stokos tikslai nebuvo pilnai įgyvendinti, todėl norimo rezultato pasiekti nepavko. Atliekant planavimo darbo dalį susipažinau su siekiamu organizacijos rezultatu iš kurio bandžiau išgryninti realiai įgyvendinamus tikslus tokio dydžio draugijai. Taip pat turėjome problemų palaikant ryšį su organizacijos atstovu, nes pagrindinis bendravimas vyko tarp vieno komandos nario ir organizacijos atstovo, nes organizacija buvo rekomenduota pasirinkti vieno iš grupės narių ir mes visi sutikome neįvertinę draugijos pajėgumo. Taip pat turėjome keblumų bendraujant tarp komandos narių dėl skirtingų tikslų įsivaizdavimo, interesų konfliktų, skirtingų gyvenimo ritmų ir mažo susidomėjimo bendrios veiklomis. Išsprendus susiklosčiusia situacija bei pašalinus nesklandumu galiausiai darba pavyko užbaigti komandiškai.

Lukos Lebedžinskaitės refleksija

Šis projektas privertė suprasti, kaip realybėje veikia organizacijos komunikacija ir su kokiais iššūkiais susiduriama kuriant tokius planus. Nors komunikacijos planas atrodė aiškus ir gana lengvai įgyvendinamas, ruošiantis kilo nemažai sunkumų. Vienas iš didžiausių iššūkių buvo bendradarbiavimas tarp grupės narių. Trūko aiškesnio laiko planavimo, susitarimų ir darbų koordinavimo, todėl kai kurios idėjos nebuvo visiškai įgyvendintos taip, kaip buvo planuota. Kartais buvo sunku suderinti bendrą darbo tempą ir atsakomybes. Taip pat nemažą įtaką turėjo pačios organizacijos specifika. Kadangi organizacijoje yra ne tik jauni, bet ir vyresnio amžiaus asmenys, ne visas šiuolaikiškas komunikacijos idėjas buvo galima lengvai pritaikyti. Dėl to teko ieškoti kompromiso tarp šiuolaikiškos socialinių tinklų komunikacijos ir tradicinio organizacijos požiūrio. Tai apribojo kai kurių kūrybiškesnių sprendimų įgyvendinimą, tokių kaip ,,Tiktok” įrašų integravimas į platinimo būdus. Nors komunikacijos planas nebuvo pilnai įgyvendintas ir organizacija netapo itin populiari, vis dėlto buvo pastebimas didesnis matomumas bei šioks toks auditorijos susidomėjimas. Projektas leido pamatyti, kad komunikacijos rezultatai atsiranda palaipsniui ir reikalauja daug nuoseklaus darbo, bendradarbiavimo bei aiškios vidinės komunikacijos. Rašto darbe gilinuosi į komunikacijos efektyvumą ir planavimą bei galimas krizes bei sprendimus joms.

Aurelijos Dabašinskienės refleksija

Rengiant šį rašto darbo susidūriau su nemažais sunkumais, nes organizacija man visai nebuvo pažįstama. Neįvertinau naujai įkurtos draugijos galimybių bei nebuvau susipažinusi su vidine jų tvarka prieš pradedant teikti pasiūlymus. Komunikacija yra labai svarbi šio projekto dalis, o skirtas laikas per trumpas norint sukurti jau aiškiai matomų rezultatų. Reikėjo iš naujo įvertinti bei koreguoti užsibrėžtus tikslus bei keisti darbo kryptį.

Mūsų norimo rezultato per trumpą laiką orginacija tiesiog nebuvo pajėgi įgyvendinti dėl jų pasirinkto augimo tempo.

Tam tikrų sunkumų kilo ir mūsų grupės vidinėje komunikacijoje. Dėl asmeninių priežasčių negalėjau šiam darbui skirti tiek laiko, kiek būčiau norėjusi, o paskutinėmis savaitėmis bendravimas tarp grupės narių tapo mažiau aktyvus. Šiuo atveju gelbėjo kiti grupės nariai kurie ir toliau palaikė ryšį su organizacija ir aktyviai bendradarbiavo .

Buvau atsakinga už analitinės dalies įgyvendinimo skyriaus rašto darbo skiltį.

Galutinis rezultatas nėra idealus ir dalis pasiūlymų taip ir nebuvo įgyvendinti, tačiau tam turėjo įtakos siūlymai susiję būtent su aktyvesne komunikacija socialiniuose tinkluose Labai gaila, kad draugija laikosi tokios pozicijos ir neprisitaiko prie atsiradusių naujausių tendencijų savo veiklai populiarinti.

Deimanto Griciaus refleksija

Vertinu tikrai pozityviai ir užskaitau kaip gerą patirtį, išpradžių buvau skeptiškas ir abejingas, nes pasirinkome gana keistą, nišinę organizaciją, bet įsivažiavus darbui supratau, kad tai kaip tik tapo privalomu, o ne minusu. Buvo labai įdomu stebėti procesą, kada pastatėmė pamatus organizacijai, kuri prieš tai nieko neturėjo. Taip pat patiko iššūkis, kad darbas, kurį siūlėme buvo senesni asmenys, o tas reiškia, kad tampa sunkiau įtikinėti asmenis, kodėl reikia tiek daug dėmesio ir laiko skirti socialiniam tinklam, o manau, kad tai yra labai gera patirtis, nes nevisada klientai tave puikiai supras ir jiem bus lengva įtikinti, ką ir kodėl reikia daryti. Pats į darbą tikrai neįsitraukiau 100 procentu, labiau viską stebėjau iš šalies, nusiunčiau tik kelis pavyzdinius photoshop variantus ir daugiausiai prisidėjau tiesiog prie rašto darbo rašymo. Visgi, buvo naudinga matyti, kaip atrodo visas kūrybinis ir organizacinis procesas iš vidaus, nes tai leido geriau suprasti, kaip vystomos idėjos ir priimami sprendimai komandoje. Taip pat supratau, kad net ir mažesnės ar nišinės organizacijos gali turėti potencialo socialiniuose tinkluose, jeigu yra tinkamai pateikiamos auditorijai. Manau, kad ši patirtis buvo naudinga ir dėl to, kad teko susidurti su realesniais komunikacijos sunkumais bei skirtingu žmonių požiūriu į socialinius tinklus ir jų svarbą.

Aisčio Kunigonio refleksija

Šis grupinis projektas man tapo didžiausias komunikacinis iššūkis per visą studijų laikotarpį. Nors projekto pradžia buvo sklandi – asmeninių ryšių dėka pavyko rasti realią organizaciją (Lietuvos botanikų draugiją), suorganizuoti pirmuosius susitikimus ir susikurti mūsų grupės 3 mėnesių veiksmų planą Excel‘yje – vėlesniame etape susidūriau su rimtomis komandos valdymo problemomis. SVARBU: šiame dokumente dar po pirmo pokalbio su Martynu inicijavau aiškų atsakomybių pasiskirstymą su deadlines (net ir prisiskyrėme rašto darbo dalis).

Pagrindiniu iššūkiu tapo skirtingas komandos narių požiūris į laiko planavimą ir prioritetus. Kadangi esu pratęs užduotis atlikti iš anksto, o ne paskutinę minutę, nuolat iniciatyviai kviečiau komandą periodiniams susitikimams. Visgi dėl kolegų užimtumo ir asmeninio laiko stokos bendra komunikacija persikėlė išskirtinai į tekstinį formatą bendroje grupėje. Norėdamas, kad kolegos žinotų projekto eigą ir tikslus – komunikaciją su Martynu vykdžiau atskiroje mūsų visų grupėje, kad žinutės liktų pasiekiamos visiems.

Siekdamas palengvinti kolegų darbą ir suteikti jiems reikiamus įrankius, savo iniciatyva atlikau šias užduotis:

· Sukūriau LBD logotipo šabloną ir vizualinį identitetą.

· Parengiau detalų stiliaus vadovą (Brand book), socialinių tinklų dizaino šablonus.

· Sudariau išsamų komunikacijos planą ir interneto svetainės prototipą.

Nepaisant suteiktų įrankių ir Martyno teiktų gairių, likus savaitei iki tarpinio pristatymo, skaidrių rengimo ir koordinavimo naštą teko prisiimti man vienam. Likus kelioms dienoms iki termino ir pasiteiravus apie vizualinę dalį, bendroje grupėje sulaukiau priešiškos reakcijos. Komandos nariai argumentavo, kad gairės buvo neaiškios, o atsakomybė už neorganizuotumą netiesiogiai buvo perleista man, traktuojant mane kaip grupės vadovą, nors mano siūlymai ir žinutės dažnai likdavo nepastebėti arba perskaitomi per vėlai, o vadovo rolės nebuvau pasiėmęs, tiesiog norėjau išjudinti komandą viską atlikti tinkamu laiku. Galiausiai, likus nakčiai iki pristatymo, vizualai buvo pateikti netinkamu formatu (tiesiog skaidrėmis), o į patį pristatymą atvyko tik vienas kolega.

Panaši dinamika pasikartojo ir rengiant galutinį rašto darbą. Komandos narės atmetė mano pasiūlymą užduotis pasiskirstyti ir rašyti atskirai, reikalaudamos sinchroninio, gyvo bendro darbo. Persiunčiau užduoties gaires, iš trečio karto suorganizavau skambutį ir paruošiau preliminarų dokumento struktūros juodraštį su antraštėmis.

Nepaisant to, kad savo asmenines dalis buvau parengęs prieš dvi savaites, likusių narių tekstai mane pasiekė likus vos 4 valandoms iki galutinio termino. Dėl šios priežasties paskutinėmis valandomis turėjau operatyviai atlikti viso dokumento maketavimą, redagavimą ir techninį suvedimą. Nustebino, kad kolegos atlikdami savo dalimis net nesivargino panaudoti bent vieną mokslinį šaltinį, o dalį tekstų tiesiog nurašė iš mano juodraštinio dokumento, kur buvo tik siūlymai ką rašyti, todėl kiekvienoje antraštėje palikau vardus, kas ką rašė.

Išvados ir išmoktos pamokos: Ši patirtis man leido suprasti, kad dirbant grupėje neužtenka vien pateikti įrankius ir sukurti struktūrą. Ateityje dar griežčiau inicijuosiu aiškų atsakomybių pasiskirstymą, pasirašytiną terminų (deadlines) fiksavimą ir rizikos valdymo planą tam atvejui, jei komandos nariai nesilaikytų susitarimų. Nepaisant emocinio sunkumo, projektą dalinai pavyko realizuoti savo pastangomis.