1. SITUACIJOS ANALIZĖ (Deimantas)
1.1. Organizacijos komunikacijos analizė (Deimantas)
Šiuo metu Lietuvos botanikų draugijos komunikacija yra ankstyvoje vystymosi stadijoje. Organizacija naudoja socialinius tinklus, tačiau komunikacija nėra nuosekliai planuojama, trūksta aiškaus turinio plano ir strateginių tikslų.
Turinys šiuo metu susijęs su:
· GPM paramos prašymu;
· Supažindinimu apie draugiją.
Tačiau nėra aiškios komunikacijos struktūros, todėl auditorija negauna nuoseklios ir reguliarios informacijos. Šiuo metu matosi, kad organizacija dar tik kuria įvadą į savo veiklą, kad būtų aiškiau suprantama kas jie ir kas ta botanika. Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad socialiniai tinklai leidžia organizacijoms ne tik skleisti informaciją, bet ir kurti bendruomenes bei skatinti aktyvų auditorijos įsitraukimą (Lovejoy & Saxton, 2012). LBD šio potencialo dar neišnaudoja pilnai.
Taip pat pakalbėjus su organizacijos atstovu, Martynu, tampa aišku, kad nėra galimybių lengvai ir greitai kurti turinį, nes nežinoma nuo ko atsispirti
1.2. SSGG analizė (Deimantas)
Stiprybės:
· Aukštas organizacijos narių kompetencijos lygis
· Autentiškas, mokslu pagrįstas turinys
· Platus narių tinklas Lietuvoje
· Organizacija, kuri yra tikrai labai ilgai išsilaikiusi, veikianti nuo 1950m
· Prisideda prie gamtosaugos informavimo
Silpnybės:
· Prieš tai buvęs labai mažas aktyvumas socialiniuose tinkluose
· Mažas žinomumas, ypatingai tarp jaunimo
· Nenuosekli komunikacija
· Riboti žmogiškieji resursai komunikacijai
· Nišinė auditorija, orientuota į mokslinę bendruomenę
Galimybės:
· Socialinių tinklų augimas
· Bendradarbiavimas su universitetais, mokyklomis ir aplinkosaugos organizacijomis
· Versti visuomenę domėtis ekologija ir tvarumu
· Edukacinių projektų ir viešų renginių plėtra
Grėsmės:
· Konkurencija su kitomis organizacijomis
· Auditorijos dėmesio trūkumas
· Finansavimo stoka
· Narių nubyrėjimas dėl informacijos stokos
· Mažėjantis jaunimo susidomėjimas gamtos mokslais
· Visuomenės susidomėjimas labiau pramoginiu, komerciniu turiniu
Apibendrinant analizę – galima pastebėti, kad LBD turi daug potencialo, bet kaip neseniai atsikūrusi organizacija – dar neturi pamatų ir vien gamtininkai negali išpopuliarinti draugijos veiklos tik savo egzistavimu, todėl būtini veiksmai kuriant komunikaciją.
1.3. Rinkos analizė (Deimantas)
Galima teigti, kad LBD nevyriausybinė organizacija su moksliniu profiliu, todėl šiame sektoriuje yra svarbu gebėti efektyviai komunikuoti ir sugebėti žmogui sunkiai suprantamus mokslinius dalykus jam įdomia ir suprantama kalba, o šiais laikais ir papildant vaizdiniu turiniu. Organizacijoje iki pats jos iširimo 2020 metais nebuvo jokių skaitmeninių kanalų, siekiant jai gyvuoti kuo ilgiau - skaitmeninė komunikacija tampa pagrindiniu kanalu auditorijai pasiekti. Tyrimai rodo, kad organizacijos, kurios neturi aiškios skaitmeninės komunikacijos strategijos, praranda galimybes plėsti savo auditoriją ir stiprinti įvaizdį (Bălăcescu, 2021).
Bendru požiūriu galima teigti, kad tokios draugijos, kaip ši, yra trečiasis sektorius visuomenėje, kuris nėra nei verslo, nei valstybės dalis, o atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje – reprezentuoja aplinkosauginius ir kultūrinius interesus.
Nevyriausybinės organizacijos sudaro vadinamąjį „trečiąjį sektorių“, kuris nėra nei valstybės, nei verslo dalis, tačiau atlieka svarbų vaidmenį visuomenėje – reprezentuoja socialinius, aplinkosauginius ir kultūrinius interesus/ Moksliniai tyrimai rodo, kad NVO skaičius pasaulyje didėja, tai reiškia didesnį turinio kūrėjų kiekį ir didesnę konkurenciją. Šios organizacijos privalo aktyviai ir gerai komunikuoti, kad išliktų pastebimos visuomenėje. (Goncalves ir Olivera, 2022)
Be to, didėjanti konkurencija tarp organizacijų lemia poreikį:
· diferencijuoti savo komunikaciją,
· kurti aiškų organizacijos identitetą,
· aktyviai konkuruoti dėl auditorijos dėmesio ir finansavimo.
Tai ypač aktualu tokioms nišinėms organizacijoms kaip LBD.
1.3.2. Skaitmeninės komunikacijos vaidmuo rinkoje (Deimantas)
Skaitmeninė komunikacija šiandien yra pagrindinis kanalas, leidžiantis organizacijoms pasiekti auditorijas. Atsikūrusi draugija nori išnaudoti šias galimybes. Šiuolaikinė komunikacija nėra vienakryptė, naudotojas turi galimybę būti dialoge su organizacija, todėl pakito ir visuomenės santykis su organizacijomis.
Tyrimai rodo, kad:
· socialiniai tinklai leidžia organizacijoms ne tik skleisti informaciją, bet ir kurti bendruomenes bei skatinti veiksmą
· auditorijos gali savarankiškai organizuotis ir įsitraukti į organizacijos veiklą per skaitmenines platformas (Ihm, 2024)
Tačiau praktika rodo, kad dauguma NVO vis dar:
· naudoja komunikaciją vienkrypčiai (informavimui),
· neišnaudoja interaktyvumo potencialo,
· neskatina aktyvaus dialogo su auditorija
Tai rodo, kad rinkoje egzistuoja spraga, kurią gali išnaudoti LBD – pereiti nuo informavimo prie įsitraukimo. Geras pavyzdys kaip įtraukti vartotojus – Dainavos gamtos fondas, kurie Instagram aktyviai skelbia apklausas, spėliones ir kitais būdais įtraukia vartotoją į savo socialinius tinklus, kuriant įtrauktį.
1.3.3. Socialinių tinklų konkurencinė aplinka (Deimantas)
Socialiniuose tinkluose tokios organizacijos ne tik konkuruoja tarpusavyje, tarp panašau pobūdžio paskyrų, bet ir su:
· influenceriais,
· žiniasklaida,
· edukacinėmis platformomis.
Komunikacija socialiniuose tinkluose tampa vis sudėtingesnė, nes skirtingi informacijos šaltiniai vienu metu konkuruoja dėl auditorijos dėmesio. Tai lemia ribotas auditorijų dėmesys, didėjantis turinio kiekis, algoritmų sprendimai. Dėl to yra būtina kurti patrauklų, vizualų ir gerai planuotą turinį, kad išlikti matomiems ir įtraukiantiems.
1.3.4. Konkurentų analizė
Lietuvos botanikų draugijos konkurencinę aplinką sudaro kelios organizacijų grupės:
1. Tiesioginiai konkurentai:
· Lietuvos ornitologų draugija
· Lietuvos kinologų draugija
· Baltijos aplinkos forumas
· Lietuvos gamtos fondas
Šios organizacijos dažnai turi:
· didesnius finansinius resursus
· profesionalias komunikacijos komandas
· didesnį žinomumą
· Daugiau partnerių ar auditorijos įsitraukimo
2. Netiesioginiai konkurentai:
· edukaciniai „Instagram“ / „TikTok“ kanalai
· gamtos influenceriai
· mokslo populiarinimo platformos
· Šie konkurentai pasižymi:
· paprastesniu turiniu (juose daugiau gamtos, nei tiesiog organizacijos veiklos ypatumų)
· didesniu vizualumu (LBD kol kas išvis neturi vaizdingo turinio)
· geresniu prisitaikymu prie jaunimo auditorijos
1.3.5. Rinkos išvados (Deimantas)
Apibendrinant galima teigti, kad NVO komunikacijos rinka pasižymi šiomis pagrindinėmis tendencijomis:
· Didėja konkurencija dėl auditorijos dėmesio
· Skaitmeninė komunikacija tampa pagrindiniu kanalu
· Auditorijos tikisi dialogo, o ne vien informacijos
· Vizualus ir interaktyvus turinys tampa būtinybe
Remiantis šia analize, galima teigti, kad Lietuvos botanikų draugija turi potencialą sustiprinti savo poziciją rinkoje, jei:
· pereis prie strateginės komunikacijos;
· aktyviai išnaudos socialinius tinklus;
· orientuosis į auditorijos įtraukimą.
1.4. Pagrindinė komunikacijos problema (Deimantas)
Pagrindinė problema yra ribotas organizacijos matomumas ir mažas žinomumas, ypatingai tarp jaunimo. Kadangi organizacija buvo ilgą laiką neaktyvi, ir netinkamai išnaudojama socialinėse medijose, bus gana sudėtinga pritraukti naują auditoriją, bei pamokinti organizacijos senbuvius ir įtikinti, kaip galima išnaudoti socialines medijas, kad didinti visuomenės įsitraukimą į botanikos ir gamtosaugos temas.
